© 2017 Lietuvos energetikos infrastruktūros statybos asociacija

APIE LEISA

Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio ir Klaipėdos dujų ūkyje dirbančios, statybos - montavimo organizacijos, bendrų interesų skatinamos 1991 metų kovo 20 d. įkūrė Lietuvos dujotiekio statybos asociaciją – LDSA. Daugiau istorijos apie LDSA galima rasti žemiau.

 

Po daugiau negu 25 metų, plečiantis tiek pagrindinių steigėjų, tiek likusių narių veiklos spektrui atsirado poreikis reorganizacijai. 2017 metais gegužės 3 d. LDSA pakeitė įstatus ir tapo LEISA - atvira organizacija, vienijančia įmones, kurių veikla susijusi su Lietuvos energetikos infrastruktūros statyba.

Asociacijos veiklos tikslai

  •  Didinti savo narių gamybinio potencialo panaudojimą;

  •  Operatyviai ir efektyviai naudoti informaciją apie mokslo ir technikos naujoves  energetikos infrastruktūros statyboje;

  •  Skatinti glaudesnį bendradarbiavimą tarp Asociacijos narių. 

 

Valdymas

  • Direktorius - Tomas Šidlauskas;

  • Taryba, susidedanti iš 7 asmenų. Tarybos pirmininkas – UAB Alvora generalinis direktorius Nikolaj Kolesnik.

 
DAUGIAU ISTORIJOS

XIX amžiaus viduryje eilėje valstybių statomi dujų gamybos fabrikai, kurių produktas - degiosios dujos, panaudojamos gatvių ir rūmų apšvietimui.Degiųjų dujų panaudojimo Lietuvos teritorijoje pradžia sąlygojama kapitalistinių santykių įsigalėjimo laikotarpiu Rusijos imperijos užimtose žemėse ir terminais ne ką atsilieka nuo Vakarų Europos šalių. 1861 m. Klaipėdoje ir 1864 m. Vilniuje iš pastatytų degiųjų dujų gamyklų nutiesti dujinio apšvietimo tinklai. Vilniuje tinklų ilgis siekė 14 kilometrų. Dujų gavybos savikaina buvo didelė, todėl greitai jas nukonkuravo atvežtinis skystas kuras - kanapių aliejus, spirito- terpentino mišinys, žibalas. Vėlesniais metais, pradėjus vystytis elektrifikavimui, Lietuvoje naudojamas atvežtinis akmens anglių ir vietinis durpių kuras. Prie dujinio kuro naudojimo sugrįžome 1956 metais, kai prasidėjo iš Sovietų sąjungos atvežtinių suskystintų dujų naudojimas. Prasidėjo suskystintų dujų įrangos ir  tinklų statyba, kuri ypač išsiplėtė, kai 1961 metais Vilniuje, Vingio parke, buvo uždegtas gamtinių dujų fakelas.Naujų technologijų diegimas pareikalavo ir specializuotų statybinių organizacijų, kurios galėjo kokybiškai atlikti vamzdynų suvirinimo ir įrengimų montavimo darbus visuose Lietuvos regionuose, kūrimosi.              

 

Eilės mūsų asociacijos "Lietuvos dujotiekio statyba" narių - įmonių įkūrimo ištakos kaip tik ir siekia tuos laikus, kai prasidėjo Lietuvos dujofikavimo procesas - t.y. 1954 -1969 metai.   Viena iš seniausiai įkurtų įmonių, kurios įkūrimo ištakos siekia 1954metus yra Montavimo valdyba prie Respublikos statybos ministerijos,  kai Vilniuje buvo pradėti tiesti šiluminiai tinklai. Požeminių komunikacijų tiesėjams teko didelė garbė ir atsakomybė priimti plieno vamzdynais iš Dašavos (Ukraina) „atkeliavusias" gamtines dujas ir jas nukreipti į miesto įmones bei vilniečių butus. Žydroji ugnelė buvo gera naujiena trasų tiesėjams ir dujų vartotojams. Per tris dešimtmečius šios organizacijos pavadinimai keitėsi kelis kartus, kol 1995 m. vasario 1d. buvo perregistruota į uždarają akcinę bendrovę „Šilda".              

 

Panašus procesas vyko ir Kauno mieste. AB "Kauno dujotiekio statyba" buvo sukurta valstybinės jmonės, dirbusios nuo 1964 m., pagrindu. 1991 m. spalio 23 d. dalinai, o 1992 m. kovo 31 d. galutinai buvo privatizuota ir įregistruota Valstybiniame registre kaip AB "Kauno dujotiekio statyba". Kiek vėliau, panašiai kūrėsi UAB "Klaipėdos Ugnė" - 1969 m. buvo įkurta valstybinė įmonė "Klaipėdos statybinis baras", 1992 m. įmonė buvo privatizuota ir tapo akcine bendrove "Klaipėdos Ugnė". 2001 m. spalio mėn. įmonė perregistruota į UAB "Klaipėdos Ugnė". Bendrovė "Dujotiekio statyba" Panevėžyje įkurta specializuotų organizacijų, dirbusių nuo 1969 metų, pagrindu. 1990 metais įregistruojama Valstybinė įmonė "Panevėžio dujotekio statyba", kuri 1992 m. peregistruojama į AB "Dujotekio statyba". Įvykus privatizacijos procesui, 2000 m. pastaroji įmonė pertvarkoma į UAB "Dujotekio statyba".             

 

Šiauliuose Ūkiskaitinis darbų vykdytojo baras įsikūrė 1967 metų gegužės 3 dieną, o 1987 m.  peraugo į Šiaulių kilnojamąją mechanizuotą koloną, 1990 m. - į Valstybinę įmonę " Šiaulių dujotiekio statyba". 1992 metais įmonė privatizuota ir tampa akcine bendrove.             

 

Atgavus Lietuvos nepriklausomybę, bendrų interesų skatinamos, Kauno, Vilniaus, Šiaulių, Panevėžio, Klaipėdos, dujų ūkyje dirbančios, statybos - montavimo organizacijos nusprendė įkurti Juos atstovaujančią visuomeninę organizaciją. Po eilės diskusijų, Asociacija "Lietuvos dujotiekio statyba" buvo įsteigta ir įregistruota Kauno miesto Rejestrų tarnyboje 1991 metų kovo mėn. 20 dieną. Nuo įsteigimo pradžios iki paskutinių gyvenimo dienų 2013 metų spalio mėn., Asociacijai vadovavo  prezidentas - Henrikas Bartusevičius.             

 

Per 23 metų laikotarpį Asociacija pastoviai siekė didinti savo narių gamybinio potencialo panaudojimą, operatyviai ir efektyviai naudoti informaciją apie mokslo ir technikos naujoves  dujotiekių statyboje, analizuoti energetikos vystymo politiką, įstatymus, siekė plėsti bendradarbiavimą tarp Asociacijos narių.            

 

Kauno, Vilniaus, Šiaulių, Panevėžio, Klaipėdos statybinės organizacijos, Asociacijos steigėjos, tapusios privačiomis akcinėmis  bendrovėmis, greitai pertvarkė savo ūkį. Pasikeitė požiūris į darbą, technologines naujoves, darbo organizaciją ir jo tempus. Jei "anų laikų" organizacijos stengdavosi susimažinti planuotas iš viršaus apimtis, tai rinkos ekonomikos sąlygomis visų mūsų Asociacijos narių tikslas - maksimaliai dalyvauti ir laimėti užsakovų skelbiamuose dujotiekių ir kitų komunikacijų konkursuose. Tačiau ir Lietuvoje atsiranda stambių objektų, kuriuos reikia statyti jungtinėmis jėgomis. Tada mūsų Asociacijos rėmuose aptariama statybų politika, skirstomasi darbais, kontroliuojama darbų kokybė.                        

 

1996 metais buvo perregistruoti asociacijos "Lietuvos dujotiekio statyba" įstatai, pertvarkyta valdymo struktūra. Tų metų balandžio 24d konferencijoje buvo aptarti principai, kaip per trumpą laiką reikės pastatyti tokius stambius objektus, kaip magistralinis 55 barų, d-500mm , 48 km. ilgio dujotiekis Panevėžys-Šiauliai, magistralinis dujotiekis į Pabradės miestą, dujotiekis į Uteną, Anykščius, į Akmenės SMĮ. Tik drauge priimti sprendimai leido įgyvendinti numatytus uždavinius. Bendradarbiavimo dvasia išliko ir vykdant 2004-2006 metų stambiausias statybas: statant dujotiekį į Visaginą, magistrales Kaunas- Kaliningradas, Šiauliai- Kuršėnai bei kitus objektus.Kartu pavyko lengviau įsisavinti naują techniką ir technologijas. Plačiai įsisavinta polietileninių vamzdžių klojimo technologija, dujotiekio vamzdžių izoliavimo naujos medžiagos ir technologijos, darbų kokybės standartų diegimas ir kita. Tik bendromis pastangomis pavyko užtikrinti statomų objektų kokybę, statybos grafikus.                        

 

2002 metais Asociacijos administracinis valdymas buvo perkeltas į Vilnių, pakeisti įstatai, valdymo struktūra. Į Asociacijos administraciją viceprzidento pareigoms buvo pakviestas Kęstutis Šumacheris. 2005 metais LDS asociacija tapo Lietuvos dujų asociacijos tikruoju nariu, kas labai palengvino bendradarbiavimą tarp įmonių, dalyvaujančių gamtinių dujų sistemų eksploatacijoje, aptarnavime, remontuose, įrangos ir medžiagų tiekime bei naujų objektų statyboje.            

 

Šį penkmetį iki 2011 metų bendrom Asociacijos įmonių jėgomis buvo vykdoma: magistralinio dujotiekio Panevėžys- Klaipėda išplėtimo darbai, magistralinio dujotiekio atšakos į Mažeikius DAS statybos darbai, magistralinio dujotiekio Šakiai-Jurbarkas, dujotiekio atšakos  į Jurbarko DSS ir Jurbarko DSS statybos darbai, pastatytas magistralinis dujotiekis Šakiai - Kaliningradas ir Šakių DAS rekonstrukcija, pastatyta Jauniūnų dujų kompresorių stotis. 2012 m. pabaigta magistralinio dujotiekio statyba iki Tauragės, 2013 m. lapkričio mėn. baigtas paskutinis etapas - magistralinio dujotiekio atkarpa Tauragė-Klaipėda. Projekto apimtyje pastatyta antroji Klaipėdos dujų skirstymo stotis. Ypač įdomus dujotiekio praklojimo tarpas, kurį visiems rupjūčio mėn. dalyvavusiems Asociacijos nariams pademonstravo UAB "Alvora" vadovai - tai dujotiekio magistralės diukerio statybos per Jūros upę ir draustinį ypatumai, pademonstruota gręžimo technika ir technologija.             

 

Užsakovas - AB „Amber Grid" savo tinklalapyje informuoja, kad 2013 m. lapkričio 15 d. baigta Nacionalinėje energetikos (energetinės nepriklausomybės) strategijoje numatyto dujotiekio statyba. Pagrindiniai projekto tikslai buvo gamtinių dujų perdavimo sistemos patikimumo ir saugumo bei pajėgumų Vakarų Lietuvos regione padidinimas, Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo prijungimas prie Lietuvos dujotiekių sistemos. 2013 m. lapkričio 15 d., valstybės pareigūnai, AB „Amber Grid", AB „Lietuvos dujos" vadovai ir pagrindinių rangovinių organizacijų atstovai -  AB „Kauno dujotiekio statyba", Vokietijos firmos PPS Pipeline Systems GmbH , UAB „Alvora", UAB „Šiaulių dujotiekio statyba", UAB „Ardynas" ir kt., perkirpo simbolinę juostelę, simbolizuojančią objekto statybos darbų pabaigą.              

 

Asociacija didžiuojasi, kad jos nariai -  AB "Kauno dujotiekio statyba", UAB „Alvora", UAB „Šiaulių dujotiekio statyba", UAB „Ardynas" ir kt. su partneriais - nutiesė Lietuvoje daugiau kaip 90 proc. magistralinių ir skirstomųjų dujotiekių, kuriuos sėkmingai eksploatuoja AB „Amber Grid" ir AB „Lietuvos dujos".